nukelti

nukélti, nùkelia, nukė́lė 1. tr. nuimti ką buvusį uždėtą: Nukelk nuo prieždos kruopas Paį. Ir nukėlė tymo balną nuo bėro žirgelio JV1073. Tie velniai, ištrūkę iš krepšio, kalvėj stogą nukėlė ir nuė[jo] in pragarą BsPIV25. Šiemet bulbų daug ir gražios: išrauni bulbienį, tai kaip vištą nuo kiaušinių nukeli Trgn. Tiltelis vandenio nukeltas, o balkės visos trys tebesilaiko rš. Įsmego klumpio dugnas į purvyną, ir nukė́liau viršų: išbėgau iš klumpio koja nešinas Šts. Nuog šaukimo anų vienkartu rodėsi, kad ir stogą nukels I. Kai ažgroja, tai, rodos, ir pirkią nukel̃s Trgn. Trūbininkai būtų laukus nukėlę, bet nėkas neužpirko Ggr. Jis su savo gerkle visą sodžių nukelia – toks gerklỹnė! Jnšk. ║ nukaisti: Virė virė su kunkulu, išvirė, nukė́liau puodą lauk (nuo ugnies) Skr. 2. tr. nuleisti, nuimti (žemyn): Nukelti skaitmuo dalijant rš. Nuog kryžiaus Jį nuokėlė Mž444. | refl.: Purvas apsiurba klumpį, ir nusikela viršus Šts. Šerdešnykas sulinko, ir vežimas nusikėlė Rd. Gerai, kad ratai nusikėlė, būt mañ' arklys užmušęs belėkdamas Ds. | prk.: Visą dieną mėšlą vertė, ant rytojaus nusikėlė jam pasturgalis (nebevaldo pasturgalio) Lnkv. 3. tr. prk. numesti, nuversti: Valdybos (valdžios) ane nenukéls Lk. Nu sosto nukėlė dėl jo smarkumo S.Dauk. Nukėlė galinčiuosius nuog sosto, paaukštino žemuosius DP471. 4. tr. pašalinti, panaikinti: Kaltenybę nu jo kaip sagoną trikojį nu ugnies, nu [v]ąšo nukelk J. Kas užlaiko kūną savo sveikatoj, tasai nukelia nuog savęs visokius kentėjimus, galinčius atsitikti I. Nukė́lė (nunešė vanduo) Nemuno ledus, o jau buvo sustatyti Lp. Karalius nukéls tėvų žudymo paprotį (ps.) Šts. Ir niekas nenukels to prakeikimo srš. Nokelk nuog manęs narsą tavo Mž67. Nukėlė nuog tavęs nusidėjimus tavo SPII66. 5. refl. nusikratyti: Tuo rūpesniu noriu nusikélti, apkyrėjo berūpinties Šts. Nusikėliau plunksnoms plėšyti, pasilsėsu dabar Šts. 6. tr. pažadinti, pabudinti iš miego: Anksti mane nukė́lė mėšlo kratyt Gs. 7. intr. atsikelti iš miego: Turbūt negerai nukėlė, kad toks surūgęs Gs. 8. tr. nugabenti, nusiųsti į kitą vietą: Jį nukėlė į Kliučiką už urėdą Skr. Stebuklingi sąskambiai tarsi tikrai nukelia klausytoją į tą nepaprastą pasaulį rš. Keldami žodžio dalį į kitą eilutę, vienos balsės nepaliekam nenukeltos J.Jabl. | refl.: Jis nusikelia į savo vaikystės laikus V.Myk-Put. 9. tr. atidėti (vėlesniam laikui): Bylą nukelti Vr. Susirinkimas nukeltas kitai dienai rš. Turint nenuokelamą reikalą duoną kepti iš miltų nuog sudygusių grūdų, imti išpula saują pelenų IM1878,22. 10. refl. išaugti: Jei geri metai būna, tai tankiai pasėti grikiai nùskelia, o jei koki, pasilieka toki patys Nč. 11. tr. nuimti, nuvalyti (javus): Nepasėjau ir nenukėliau Arm. 12. tr. nuberti, pritvinkti, užpūliuoti: Kaip nutraukė marškinius per nugarą, tai nukėlė visą naujom votim Km. Nukėlė spuogais liežuvį rš. Nuo piktšašių labai skauda nukeltoji vieta Pnd. | refl.: Kojos pirštas nusikėlė, negaliu apsiaut Pnd. 13. refl. apsigauti: Aš su arkliais nusikė́liau bemainydamos Kal.

◊ karū̃ną nukélti pažeminti: Ar karūną nukels, kad pašnekėsi su žmogum Jrb.

kepùrę nukélti kepurės nukėlimu pasveikinti: Noreika nukėlė kepurę besiartinančiam Lamsargiui J.Avyž. Abu atvykėliai nukelia žemai jam kepures rš.

kóją nukélti bent kiek nueiti: Gal teks ir man į tas vestuves koją nukelti Jnšk. Nenukėliau kojos aš ten Ggr.

kortàs nukélti išburti kortomis: Jis pirma kortas nukeldavo, o paskui pasakydavo, kokia liga sergi Kn.

vainikė̃lį nukélti atimti nekaltybę: Tu mane norėjai apgauti ir vainikelį nukelti S.Dauk.

žiñgsnį nukélti nueiti: Kur tik nukelsi žingsnį, visur apleista, netvarka Vvr.

\ kelti; antkelti; apkelti; atkelti; įkelti; iškelti; nukelti; pakelti; parkelti; perkelti; prakelti; prikelti; sukelti; užkelti